Kino meno magistrantūra
Kino menas / Magistrantūra
2024 m. kursui vadovaus Laurynas Bareiša ir Monika Gimbutaitė
Kino meno magistrantūros programoje taip pat dėsto:
Marija Kavtaradze,
Karolis Kaupinis,
Marat Sargsyan,
Ramūnas Greičius,
Rūta Kiaupaitė,
Vytautas Plukas,
Vytis Puronas,
Narius Kairys,
Marija Razgutė
ir kiti.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kino ir TV katedra kviečia studijuoti atnaujintoje kino meno magistrantūros programoje. Ši programa, orientuota į nuolat kintančią kino sritį ir jos globalias tendencijas, suteikia studentams (-ėms) galimybę savo meninę viziją išreikšti pasitelkiant kino priemones ir meninius tyrimo metodus.
Programa yra atnaujinta pagal tarptautinius kino švietimo standartus ir naujausias kino kaip dinamiško tarpdisciplininio meno tendencijas. Pagrindinis programos akcentas – tai individualus meninis tyrimas, jungiantis rašto darbą su audiovizualiniu kūrybiniu projektu (filmu). Programoje studentai (-ės) tyrinės kino teoriją ir šiuolaikinio kino procesus, o nuo jų atsispiriant formuos savo kūrybinę perspektyvą.
Stodami į programą, studentai (-ės) pasirenka specializaciją – režisūrą, operatorinį meną, garso dizainą ar kūrybinį prodiusavimą – ir kartu su kurso vadovais bei specializacijų kuratoriais gilina menines, teorines bei profesines žinias. Dvejus metus vysto savo meninį tyrimą ir įgyvendina praktinį projektą, bet kokios formos audiovizualinį kūrinį (vaidybinis, dokumentinis, animacinis, eksperimentinis ar bet koks kitas trumpametražis audiovizualinis kūrinys ar projektas), lydimą rašto darbo.
Atnaujintos Kino meno magistro programos struktūra padalinta į keturis semestrus. Kiekvienas jų dėmesys bus skiriamas kitam meninio tyrimo etapui.
Pirmasis semestras: Orientuotas į temų ir idėjų paiešką bei plėtojimą. Studentai (-ės), bendradarbiaudami su kurso vadovais (-ėmis), dirba seminaruose kurie padeda formuoti ir plėtoti jų meninius tyrimus, susipažįsta su gerosiomis meninių tyrimų praktikomis, tyrinėja skirtingas teorines ir praktines perspektyvas.
Antrasis semestras: Susitelkiama į metodologijos pažinimą ir meninio tyrimo įgūdžių ugdymą. Studentai (-ės) plėtoja kūrybinius projektus, dirbdami tiek individualiai, tiek mažose, pagal temų, metodų, perspektyvų sąsajas susiformavusiose grupėse.
Trečiasis semestras: Skirtas praktinių projektų vystymui ir realizacijai, suteikiant studentams (-ėms) erdvę savo meninių idėjų įgyvendinimui, drauge plėtojant baigiamąjį rašto darbą.
Ketvirtasis semestras: Dėmesys skiriamas baigiamojo rašto darbo finalizavimui ir kūrybinių projektų refleksijai, rezultatų įvertinimui, meno tyrimų ateities scenarijams.
Programa ugdo analitinius ir meninius gebėjimus, skatina studentų (-čių) kultūrines, teorines ir socialines kompetencijas.Tarpdisciplininis požiūris į kino meną, jungiantis teoriją ir praktiką, yra būtinas šiuolaikinio kino kontekste.
Baigę programą, studentai (-ės) ne tik bus pagilinę kino meno žinias ir įgiję naujų praktinių įgūdžių, bet ir gebės analitiškai vertinti ir interpretuoti kino procesus bei artikuliuoti savo kūrybos santykį su jais. Taip pat bus pasirengę prisidėti prie kino kaip meno reikšmės augimo, turėdami stiprų akademinį ir praktinį pagrindą.
MENINIS TYRIMAS KINE
Meninis tyrimas kine yra procesas, kurio metu kino kūrėjai (-os) tyrinėja ir analizuoja filmo meno aspektus, siekdami gilinti žinias ir ieškoti naujų kino kūrimo formų bei perspektyvų. Šis procesas paprastai apima šiuos aspektus:
Temos ir idėjų tyrinėjimas: Kino kūrėjai (-os) gilinasi į konkretų temų spektrą, kuris gali būti susijęs su socialiniais, kultūriniais, politiniais, antropologiniais ar estetiniais klausimais, ir ieško naujų būdų, kaip šias temas perteikti per audiovizualinę mediją (kiną).
Stilius ir forma: Meninis tyrimas apima stiliaus ir formos tyrinėjimus Kino kūrėjai (-os) tiria skirtingas vaizdavimo ir montažo technikas, kinematografijos ir garso kūrimo metodus, siekdami (-os) rasti naujus kino raiškos ar naratyvo būdus.
Teorinė analizė: Kino menininkai (-ės), atlikdami tyrimą, remiasi teorinėmis diskusijomis, kino istorija, kitų kultūros šakų (pvz., literatūros, dailės) įtaka kino kūrybai ir kt., ir formuluoja aktualius probleminius klausimus.
Eksperimentinė praktika: Kino menininkai (-ės) praktiškai eksperimentuoja su įvairiais kino kūrimo metodais ir technologijomis. Tai gali apimti netradicinių vaizdo ar garso technikų bandymus, kūrybinio prodiusavimo metodų eksperimentus.
Auditorijos sąveika: Meninis tyrimas gali apimti auditorijos reakcijų ir interpretacijų studijavimą. Tai leidžia kūrėjams (-oms) suprasti, kaip jų darbas yra suvokiamas ir kokį emocinį ar intelektualinį poveikį jis daro.
Kritinė refleksija: Meninis tyrimas reikalauja nuolatinės savianalizės ir kritinės refleksijos, per kurią kino menininkai (-ės) vertina savo darbo poveikį, reikšmę ir vietą šiuolaikinėje kino kultūroje.
STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ REIKALAVIMAI